Viskas apie hepatitą C

Pirmą kartą šis užkrečiamas virusas buvo diagnozuotas 1989 m. Ligos sukėlėjas yra hepatito C virusas. Prieš tai buvo atrasti hepatito A ir hepatito B virusai. Mokslininkai tikėjosi, kad yra dar kažkas be šių dviejų. Jie neklydo. Yra ir C virusas.

Pasaulio sveikatos organizacijos teikiamais duomenimis hepatito c virusu yra užsikrėtę apie 3 procentai viso pasaulio gyventojų. Šie, atrodytų, menki trys procentai yra skaičiuojami milijonais žmonių. Nėra tikslių duomenų, kaip hepatitas C plinta Lietuvoje, tačiau prognozuojama, kad gali būti užsikrėtę apie 60 000 žmonių (apie 2 proc. gyventojų). Didžiausias sergamumas fiksuojamas Egipte. Ten sergančiųjų skaičius sudaro apie 18,1 proc. Mažiausias – Švedijoje, apie 0,003 procentai visų gyventojų.

Kaip hepatitas c patenka į organizmą?

Dažniausiai šia hepatito forma užsikrečiama per infekuotą kraują. Jis gali būti lėtinis arba ūminis. Ūminis hepatitas labai pavojingas. Tik apie 10 – 15 proc. juo užsikrėtusių ligonių pasveiksta, visi kiti tampa lėtinio hepatito nešiotojais. Dažniausiai letinis virusinis hepatitas c nėra pagydomas, nes jo nepastebima.

Nuo šios hepatito formos nėra skiepų. Klaidinga nuomonė, kad tai asocialių žmonių, narkomanų liga. Medikai tai neigia. Užsikrėsti gali kiekvienas iš mūsų. Šis virusas plinta per kraują. Apie 80 procentų pacientų kada nors buvo perpiltas kraujas, kuris nebuvo patikrintas. Iki 1993 metų toks tyrimas nebuvo atliekamas.

Kokius padarinius sukelia hepatitas C?

Hepatito c virusas pažeidžia kepenis. Per daugelį metų gali atsitikti taip, kad kepenys nebeatlieka savo funkcijų ir tai gali būti kepenų cirozės priežastis. Tai pakankamai dažna hepatito c sukeliama pasekmė.

Hepatito C simptomai

Pirmieji simptomai gali pasireikšti, praėjus porai savaičių nuo užsikrėtimo. Apgaulingai gali pasirodyti, kad tai gripas. Kad tai hepatitas c simptomai, iškart neišduos. Nuovargis, raumenų skausmas ir maudimas, vėmimas, karščiavimas, pykinimas – visa tai panašu į gripą. Maždaug dešimčiai procentų žmonių pasireiškia geltos simptomai. Panaši būsena gali tęstis net iki 6 mėnesių, nors paprastai trunka apie du mėnesius.

Hepatitas c dar vadinamas „tyliuoju žudiku“, kadangi, daugeliu atveju, simptomai pranyksta, žmogus jaučiasi gerai ir tarsi nėra priežasties kreiptis į gydytoją. Daugelį metų gali neatsirasti jokių simptomų, jokių nusiskundimų ir niekas net neįtaria, kad serga.

Kai išsivysto letinis hepatitas c, kitaip vadinama chroniška vystymosi forma, dažnai jaučiamas nuovargis, apetito stoka, bendras silpnumas, karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmai, maudimas. Kartais atsiranda ir odos problemos, tokios kaip sausėjimas, niežėjimas. Gali sutrikti atmintis. Tačiau ir vėl, šie simptomai nėra pastovūs, todėl dažnai į juos žiūrima nerimtai. Pavojingai apie kepenų cirozę gali įspėti didėjantis nuovargis, odos ir akių pageltimas, kraujavimas, svorio netekimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, raumenų masės sumažėjimas, apetito stoka ir daug kitų.

Kaip gydytis?

Klastingas pats hepatitas c gydymas – taip pat nėra paprastas. Gydymas trunka ilgai. Tai gali trukti nuo 24 iki 48 savaičių. Gydymo pagrindas yra kombinuota antivirusinė terapija, derinant du medikamentus – alfa interferoną ir ribaviriną. Jei yra ribavirino netoleravimas, gali būti skiriamas tik alfa intergeronas, tačiau tuomet labai sumažėja gydymo poveikis. Kitų efektyvių gydymo priemonių, kad hepatitas būtų eliminuotas iš organizmo, kol kas nėra.

Galimi ir šalutiniai gydymo reiškiniai. Jie gali labai skirtis ir pasireiškia ne visiems. Viskas priklauso nuo amžiaus, kepenų pažeidimo laipsnio, kitų susirgimų, medikamentų dozių. Svarbiausia tai, kad bet koks šalutinis poveikis, baigus gydymą, išnyksta.

Hepatitas c klastinga liga, nuo kurios apsisaugoti gali padėti tik atliktas kraujo tyrimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *